Vanduo ir šunys: kokios keturkojų maudymo taisyklės?

Kiekvienas keturkojo šeimininkas susiduria su augintinio plovimo klausimu – kaip reikia taisyklingai maudyti gyvūną ir kas kiek laiko tai reiktų daryti? Tačiau net ir profesionalai ne visiškai sutaria šiuo klausimu: vieni mano, kad tai daryti reiktų rečiau, kiti šunų švarai ir higienai teikia pirmenybę ir siūlo šunis maudyti dažniau. Tačiau prieš klausant vienos ar kitos nuomonės, svarbiausia susipažinti su pagrindinėmis šuns maudymo taisyklėmis bei išmokti šuns fiziologines ypatybes ir poreikius.

Šunų maudymo principai

Ne visos šunų veislės mėgsta vandenį, tad maudymas šunims gali būti patirtis, kelianti daug streso. Todėl pats reikšmingiausias ir svarbiausias šuns maudymas yra pats pirmasis. Šiam procesui svarbu ir keturkojui, ir žmogui patogi vieta, o maudymą atliekantis žmogus gyvūnui turi būti gerai pažįstamas ir mylimas – taip procedūra eisis sklandžiau. Geriausia būtų, kad tai darytų jo šeimininkas. Kiti svarbūs maudynių faktoriai: kokybiškos ir tinkamos plovimo priemonės, teisingai parinkta vandens temperatūra, kailio džiovinimas ir viso šio proceso trukmė. Jeigu dėl šių detalių kyla klausimų, visada galite pasikonsultuoti su veterinaru. Ypač tai svarbu retų veislių šeimininkams, ar šunelių, kurie gali sirgti tam tikra lėtine liga, savininkams.

Kaip dažnai reiktų maudyti keturkojį

Šuns maudymo dažnumui nuspręsti reiktų atsižvelgti į šiuos faktorius:

· Sezonas. Vasaros sezonu gyvūnai būna aktyvesni ir dažnai leidžia laiką gamtoje. Taip pat šilti orai skatina didesnį prakaitavimą. Tai lemia, jog gyvūnui prausimosi prireikia dažniau, tad vasaros sezonu šunį patartina maudyti kas 2-4 savaites. Vasarą, jei tik yra galimybė, tai patartina daryti gryname ore. Žiemos metu šunį maudyti galima rečiau – kartą per pora mėnesių. Šaltuoju sezonu šunį būtina maudyti patalpoje, o po maudynių nusausinti ir leisti kailiui pilnai išdžiūti prieš vedant keturkojį laukan.

· Veislė ir kailio tipas. Vertinant šuns kailį maudynių klausimu galioja paprasta, tačiau labai gerai veikianti taisyklė – kuo kailis labiau primena laukinio žvėries kailį, tuo rečiau gyvūną reikia maudyti. Kuo augintinio plaukai ilgesni ir plonesni, tuo didesnės priežiūros jie reikalauja. Puikus pavyzdys – Jorkšyro terjerai, turintys ilgą kailiuką. Šiuos mažus šunelius reikia maudyti itin dažnai – beveik kas savaitę. Palyginimui, Sibiro haskiai, kurie savo išvaizda primena vilkus, maudynių prašosi tik porą kartų per metus.

· Šuns gyvenamoji vieta. Maudynių dažnis skiriasi atsižvelgiant į tai, ar šuo laikomas viduje, ar lauke. Lauke gyvenantiems gauruotiems keturkojams maudynių reikia rečiau, o štai name ar bute augantiems, kur sausas ir šiltas oras lemia didesnį prakaitavimą, dažniau.

Maudymo procedūrų dažnumas taip pat priklauso nuo to, kaip leidžiate laisvalaikį su savo augintiniu, taip pat nuo jų individualios odos būklės.

Kada negalima maudyti šuns? Vandens procedūrų negalima atlikti sergantiems gyvūnams bei ką tik paskiepytiems – po skiepo reiktų palaukti bent porą dienų. Taip pat maudyti negalima mažų šuniukų iki 4 mėnesių.

Tinkamas šuns plovimas

Pirmas žingsnis tinkamo šunelio plovimo link yra specialios plovimo priemonės įsigijimas. Šunims šampūnai, kurie yra skirti žmonėms – netinkami, todėl jokiu būdu tokio nenaudokite. Tai keturkojui gali sukelti alerginę reakciją. Tinkamą priemonę pagal šuns veislę ar kailio tipą visada galite rasti pasitarę su veterinaru ar veterinarijos vaistininku.

Apgalvokite, kur patogiausia bus maudyti šunį. Ar turite tinkamo dydžio vonią, o gal dušą su giliu padėklu. Mažos veislės šunį galima maudyti dideliame dubenyje arba praustuvėje, jei ji tinkamo dydžio. Vasarą, turint didelės talpos dubenį, maudynes galima atlikti lauke.

Maudynių proceso žingsniai:

· Pamatuokite vandens temperatūra – ji turi siekti 37-39 laipsnius.

· Vonią ar kitą pasirinktą objektą pripildykite vandens, kad šio lygis siektų augintinio pilvą.

· Jei turite ilgaplaukį šunį, prieš maudynes kailį kruopščiai iššukuokite.

· Sušlapinkite keturkojį pradedami nuo uodegos ir nugaros, baigdami galva. Ausims galima naudoti medvilninius tamponėlius.

· Šampūną praskieskite vandeniu ir pradėkite plauti kailį. Atidžiai nutrinkite kūno paviršių nepamiršdami letenų bei ploto po uodega, kur randamos šunų analinės liaukos. Šiose liaukose kaupiasi sekretas, kurio pagalba šunys žymi teritoriją bei atpažįsta vienas kitą. Normaliai sekretas iš šių liaukų pašalinamas tuštinimosi metu, tačiau esant hiperaktyviai liaukų veiklai gali susikaupti sekreto perteklius, tuomet būtina jį pašalinti. Tai gan paprasta padaryti suspaudus abipus analinės angos. Tačiau, jei jaučiatės neužtikrintai ir to daryti nenorite, šią procedūrą galite patikėti specialistams.

· Nuplaukite visus šampūno likučius. Jei esate tikri, kad jūsų augintiniui reikalingas kondicionierius, po šampūno naudokite šią priemonę.

· Kruopščiai išplovus visas panaudotas priemones, nusausinkite gyvūną rankšluosčiu.

· Jei žinote, kad jūsų keturkojis nebijo stipresnio nepažįstamo garso, galite naudoti plaukų džiovintuvą.

Dažnų maudynių minusai

Nors šiais laikais turime pačių įvairiausių specialiai šunims sukurtų plovimo priemonių, švelnių šampūnų ir kondicionierių, maudynių proceso nereiktų atlikti per dažnai. Ir pats švelniausias šampūnas vis dėl to mažina šuns odos apsauginį sluoksnį, taip pat gali neigiamai veikti plauko struktūrą. Todėl po kiekvieno plovimo svarbu stebėti, ar augintinio kailio tekstūra nesikeičia, ar odos būklė neprastėja. Sausėjant odai riebalinės liaukos suaktyvės, dėl to gali pablogėti šuns kvapas.

Maudynės – svarbi kiekvieno šuns priežiūros dalis. Tačiau ši procedūra turi būti vykdoma atsižvelgiant į šuns veislę, kailį, metų laiką, šuns laisvalaikį, o taip pat įvertinus jo charakterį. Palaikykime tinkamą savo augintinių higieną, bet nepamirškime jų sveikatos.